Burokėliai: kai daržovė dirba geriau nei pusė jūsų papildų
Žinote, kas yra burokėliai? Tai ta raudona daržovė, kurios dėmės ant rankų neišplaunamos net karštame vandenyje, o salotose atrodo tarsi menininkas turėjo itin kūrybingą dieną. Bet kas nutinka, kai šita daržovė patenka į organizmą? Įvyksta kur kas įdomesni dalykai nei violetiniai pirštai.
Burokėliuose gausu nitratų. Omg, o ne! Ne, ne tų, apie kuriuos pasakoja baisiausius dalykus, kalbėdami apie dešras. Natūralūs augaliniai nitratai – visai kita istorija. Suvalgius burokėlių, nitratai pirmiausia susitinka su burnos ertmės bakterijomis, kurios juos paverčia nitritais. O nitritai organizme virsta azoto oksidu – junginiu, kuris išplečia kraujagysles, pagerina kraujotaką ir iš esmės primena kraujagyslėms, kad jos gali atsipalaiduoti ir dirbti normaliai.
Tai reiškia, kad jūsų širdis ir kraujagyslės gauna daugiau „ramybės“, audiniai – daugiau deguonies, o mitochondrijos (tos mažos ląstelių elektrinės) – geresnę aplinką energijos gamybai. Dėl to kai kurie sportininkai geria burokėlių sultis prieš treniruotes. Tikrai ne dėl skonio. Jei jums nepatinka burokėlių sultys – žinokite, nė vienam nepatinka, bet veikia.
Dabar apie betainą, kuris oficialia kalba vadinamas trimetilglicinu arba TMG. Girdėjote apie šį papildą? Skamba kaip cheminė formulė, kurią reikėtų kažkur užsirašyti, bet iš tiesų tai labai paprasta ir svarbi medžiaga. Betainas dalyvauja metilinimo procesuose – tai biocheminė reakcija, vykstanti tūkstančius kartų per sekundę kiekvienoje jūsų ląstelėje. Metilinė grupė perkeliama nuo vieno junginio prie kito, ir taip organizmas tvarko DNR remontą, gamina neurotransmiterius, neutralizuoja histaminą ir amoniaką, reguliuoja uždegimą ir dar dešimt dalykų vienu metu.
Vienas iš svarbiausių betaino darbų – padėti kepenyse perdirbti homocisteiną atgal į metioniną. Homocisteinas (optimaliai kraujyje 5–7.5) – tai amino rūgštis, kuri normaliose koncentracijose nieko blogo nedaro, bet kai jos per daug, gali prisidėti prie kraujagyslių pažeidimų ir uždegiminių procesų. Vadinasi, betainas iš burokėlių padeda išlaikyti šį balansą ir neduoda homocisteino lygiui šokti aukštyn.
Ir štai čia įdomiausia dalis: metilinimas yra vienas iš esminių ilgaamžiškumo mechanizmų. DNR metilinimas keičiasi su amžiumi – tai vadinamasis epigenetinis laikrodis, kuris parodo, kaip senstame ne pagal gimtadienių skaičių, o pagal tai, kaip dirba ląstelės. Kai metiliacija vyksta gerai, DNR remontas eina sklandžiai, uždegiminiai procesai kontroliuojami, o ląstelės ilgiau išlieka funkcionalios. Betainas čia dirba kaip tylus, bet labai atsakingas darbuotojas fone, kuris užtikrina, kad visa ši sistema veiktų kaip reikiant.
Betainas (TMG) palaiko metilinimą, kuris intensyvėja Pseudobadavimo metu, kai vyksta DNR remontas ir ląstelių atsinaujinimas. Autofagija – tai ne tik „šiukšlių“ šalinimas, bet ir medžiagų perdirbimas, naujų baltymų sintezė, epigenetinių žymeklių keitimas. Betainas čia padeda išlaikyti metiliacijos balansą, sumažinti homocisteino kaupimąsi (kuris gali padidėti ribojant baltymus) ir palaikyti kepenų funkciją.
